Prekių judėjimas tarp skirtingų pasaulio rinkų šiandien yra įprasta net palyginti nedidelio verslo dalis. Įmonės perka įrangą Azijoje, komponentus Jungtinėje Karalystėje, eksportuoja savo produkciją į JAV ar kitas trečiąsias šalis, tačiau kartu su tarptautine prekyba atsiranda ir muitinės formalumai. Muitinės tarpininkai padeda pasirūpinti deklaracijomis, reikalingais duomenimis ir procedūromis, kad krovinys galėtų teisėtai judėti toliau. Jų pagalba ypač naudinga tais atvejais, kai įmonė neturi savo muitinės specialistų arba importo bei eksporto operacijos nėra tokios dažnos, kad apsimokėtų šią kompetenciją nuolat išlaikyti viduje.
Muitinės tarpininkai verslui reikalingi ne vien todėl, kad muitinės deklaracijoje yra daug specifinių laukų. Didžiausias iššūkis dažnai slypi informacijoje, kuri į tuos laukus turi patekti. Reikia tinkamai identifikuoti prekes, žinoti jų vertę, kilmę, transportavimo aplinkybes ir turėti procedūrai reikalingus dokumentus. Jei viena grandinės dalis nesutvarkyta, net ir laiku į Lietuvą atvykęs krovinys nebūtinai iš karto galės keliauti į įmonės sandėlį.
Kas vyksta prieš pateikiant muitinės deklaraciją?
Žiūrint iš šalies gali pasirodyti, kad muitinės tarpininko darbas prasideda gavus dokumentus ir baigiasi pateikus deklaraciją. Praktikoje nemažai darbo vyksta tarp šių dviejų taškų. Dokumentuose pateikta informacija turi būti pakankama ir tarpusavyje neprieštarauti.
Pavyzdžiui, komercinėje sąskaitoje nurodytas prekės pavadinimas gali būti suprantamas pirkėjui ir pardavėjui, bet pernelyg abstraktus muitinės procedūrai. „Electronic parts“ arba „accessories“ yra gana tipiški aprašymai tarptautinėje prekyboje. Tačiau kas tiksliai yra tos dalys? Kokia jų paskirtis? Iš ko jos pagamintos? Atsakymai gali būti svarbūs nustatant prekės klasifikavimą.
Todėl tarpininkas gali paprašyti katalogo, techninės specifikacijos, gaminio nuotraukos ar išsamesnio gamintojo aprašymo. Tai nėra papildomas dokumentų rinkimas vien dėl formalumo. Kuo aiškesnė informacija pateikiama prieš deklaravimą, tuo mažiau neaiškumų lieka vėlesniuose etapuose.
Viena prekė – keli muitinės klausimai
Importuotojui produktas pirmiausia yra tai, ką jis planuoja naudoti gamyboje arba parduoti klientui. Muitinės procese į tą patį produktą tenka pažvelgti kiek kitaip. Aktualus tampa tarifinis klasifikavimas, kilmė, muitinė vertė ir konkrečiai prekių kategorijai galintys būti taikomi reikalavimai.
Tarifinis kodas yra geras pavyzdys. Įmonės vidinėje apskaitoje du panašūs gaminiai gali priklausyti tai pačiai produktų kategorijai, tačiau tai savaime nereiškia, kad muitinės požiūriu jie klasifikuojami vienodai. Reikšmės gali turėti medžiaga, techninės savybės ir pagrindinė paskirtis.
Kuo platesnis importuojamų produktų katalogas, tuo šis klausimas tampa aktualesnis. Atsivežti vienos rūšies prekę yra viena situacija. Importuoti konteinerį, kuriame yra kelios dešimtys skirtingų pozicijų, – jau visai kita.
Kodėl dokumentus verta tikrinti dar prieš išvykstant kroviniui?
Tarptautinėje logistikoje nemažai problemų galima išspręsti vienu elektroniniu laišku. Svarbu tik jį išsiųsti laiku. Jeigu dokumentų trūkumas pastebimas prekei dar esant tiekėjo sandėlyje, informaciją dažniausiai galima gana ramiai papildyti. Kai krovinys jau laukia terminale, laikas tampa gerokai svarbesnis.
Tai ypač jaučiama dirbant su Azijos tiekėjais. Lietuvos įmonė dokumento problemą pamato antroje dienos pusėje, parašo gamintojui, tačiau ten jau vakaras. Atsakymas ateina kitą rytą. Viena smulki klaida tokiu būdu gali kainuoti beveik visą darbo dieną.
Patyrę importuotojai dėl to paprastai nelaukia krovinio atvykimo. Sąskaitos, pakavimo informacija ir kiti dokumentai surenkami anksčiau, o pasikartojantiems tiekimams sukuriama gana aiški rutina. Tiekėjas jau žino, kokius duomenis pateikti, o logistikos ir muitinės specialistams nereikia kiekvienos siuntos pradėti nuo nulio.
Kiek muitinės tarpininkas gali padėti pirmą kartą importuojančiai įmonei?
Pirmasis komercinis importas dažnai būna tas momentas, kai verslas supranta skirtumą tarp prekės nupirkimo ir jos realios savikainos Lietuvoje. Tiekėjo pasiūlymas yra tik viena skaičiavimo dalis. Reikia transporto, gali atsirasti muitai, importo PVM, muitinio įforminimo, terminalo, sandėliavimo bei pristatymo išlaidos.
Prieš užsakant didesnę partiją naudinga bent preliminariai susidėlioti visą grandinę. Jei prekė tiekėjo sandėlyje kainuoja 20 eurų, tai dar nereiškia, kad tokia bus jos savikaina importuotojo sandėlyje. Skirtumas priklausys nuo konkretaus sandorio ir logistikos.
Muitinės tarpininkas šioje vietoje nėra finansų konsultantas, tačiau gali padėti suprasti su muitiniu įforminimu susijusią proceso dalį ir kokios informacijos reikės. Pirmą kartą importuojant tai dažnai vertingiau nei bandymas viską išsiaiškinti tada, kai krovinys jau pakeliui.
Muitinės tarpininkų paslaugos aktualios ir eksportuojant
Daug kalbant apie muitinę dėmesys natūraliai krypsta į importą, tačiau muitinės formalumai aktualūs ir eksportuojant prekes už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų. Lietuvos gamintojui pradėjus pardavinėti produkciją naujoje rinkoje, kartu su pardavimo galimybėmis atsiranda papildomas dokumentų ir logistikos sluoksnis.
Tai ypač juntama mažesnėse įmonėse. Eksporto vadybininkas gali puikiai pažinoti klientą, produktą ir komercines sąlygas, bet tai nereiškia, kad jam verta pačiam tapti muitinės procedūrų specialistu. Jei eksporto operacijų nėra daug, dalį darbų paprasčiau perduoti išoriniam partneriui.
Augant eksportui situacija gali keistis. Įmonė įgyja daugiau patirties, standartizuoja dokumentus ir susikuria vidinius procesus. Tačiau net tada muitinės tarpininkai dažnai lieka logistikos grandinės dalimi.
Muitinės formalumai ir transportas negali gyventi atskirai
Krovinio kelionė nesustoja ties muitinės deklaracija. Prieš ją prekės kažkokiu būdu atvyksta, o užbaigus reikalingas procedūras turi keliauti toliau. Dėl to muitinis įforminimas glaudžiai susijęs su tarptautiniu transportu, terminalais ir sandėliavimu.
Tarkime, jūrinis konteineris atvyksta į uostą. Įmonė nori jį kuo greičiau pristatyti į savo sandėlį, tačiau tam visi ankstesni žingsniai turi būti suderinti. Jei transportas suplanuotas, bet muitinės procesui trūksta dokumentų, sunkvežimio grafikas savaime problemos neišspręs.
Tokiose situacijose labai svarbios aiškios atsakomybės. Klientas turi žinoti, kam pateikti dokumentus, kas organizuoja muitinės formalumus ir kas rūpinasi tolimesniu transportu. Kuo daugiau skirtingų įmonių dalyvauja procese, tuo svarbesnis tampa normalus informacijos apsikeitimas tarp jų.
Pigiausia deklaracija nebūtinai reiškia mažiausias išlaidas
Renkantis paslaugų teikėją nesunku palyginti deklaracijos kainas. Jos konkrečios ir aiškiai matomos pasiūlyme. Gerokai sunkiau iš anksto įvertinti komunikacijos kokybę ir tai, kaip greitai bus sprendžiama nestandartinė situacija.
Būtent čia gali slėptis didesnės išlaidos. Jei krovinys dėl neišspręsto dokumentų klausimo papildomai laukia terminale, keli sutaupyti eurai už deklaraciją tampa mažai reikšmingi. Dar rimtesnė situacija, jei importuojamos prekės reikalingos gamybai arba jau pažadėtos klientams.
Todėl reguliariai prekiaujančios įmonės dažnai vertina ne vien tarifą. Svarbu, ar tarpininkas atsako į klausimus, ar dokumentus galima pateikti iš anksto, kaip operatyviai pranešama apie trūkumus ir ar yra patirties dirbant su panašaus pobūdžio kroviniais.
Kada muitinės procedūras verta administruoti įmonės viduje?
Universalaus atsakymo nėra. Didelė importuojanti ar eksportuojanti įmonė, turinti nuolatinius srautus, gali investuoti į savo specialistus ir dalį procesų vykdyti viduje. Esant pakankamam deklaracijų kiekiui, toks modelis gali būti logiškas tiek finansiniu, tiek kontrolės požiūriu.
Mažam verslui skaičiai dažnai kitokie. Jei iš trečiųjų šalių atvyksta vos kelios siuntos per mėnesį ar ketvirtį, kurti atskirą kompetenciją vien šioms operacijoms nebūtinai apsimoka. Darbuotojas turi mokytis specifinių procesų, nors didžiąją darbo laiko dalį užsiima visai kitomis užduotimis.
Išorinė paslauga šiuo atveju leidžia naudotis specialistų pagalba pagal realų poreikį. Tai neatleidžia įmonės nuo pareigos pateikti tikslią informaciją apie savo prekes, tačiau sumažina poreikį pačiai administruoti techninę proceso dalį.
Kaip atpažinti gerą muitinės tarpininką?
Vienas požymių – klausimai užduodami dar iki krovinio atvykimo. Jei kažkas dokumentuose neaišku, tai pastebima anksčiau, o ne paskutinę minutę. Reguliariai dirbant su tuo pačiu klientu procesas turėtų palaipsniui paprastėti, nes pagrindiniai produktai, tiekėjai ir maršrutai jau žinomi.
Svarbus ir gebėjimas paaiškinti situaciją normalia kalba. Klientui nebūtina išmanyti visų muitinės procedūrų subtilybių, tačiau jis turi suprasti, kokios informacijos iš jo prašoma ir kodėl. Trumpas konkretus paaiškinimas dažnai sutaupo daugiau laiko nei ilga elektroninių laiškų grandinė.
Patirtis su konkrečiomis prekių grupėmis taip pat gali būti privalumas. Įprastų vartojimo prekių, sudėtingos techninės įrangos ar kitų specifinių produktų importas gali kelti skirtingų praktinių klausimų.
Tarptautinės prekybos tempas šiandien gana paradoksalus. Tiekėją kitoje pasaulio pusėje galima rasti per kelias minutes, kainą suderinti per pokalbių programėlę, o užsakymą patvirtinti telefonu. Fizinis krovinys vis tiek turi įveikti tūkstančius kilometrų ir visas realias procedūras pakeliui. Muitinės tarpininkai šioje grandinėje nėra labiausiai matoma dalis, tačiau gerai organizuotas jų darbas dažnai reiškia paprastą dalyką: prekės neužstringa ten, kur jų verslui visiškai nereikia laikyti.